Puslapiai

2012-10-10

Kiškutė BETUTĖ: 1 pamoka

Rodos, didžioji dalis kiškutės siuvimo rinkinių pasiekė savo gavėjus, todėl jau galime pradėti siūti. Pamoka bus taip pat išsami, su visais paaiškinimais, nes tikrai žinome, kad yra žmonių, kurių pirmasis siuvamas žvėrelis - būtent ši kiškutė. Tiems, kurie jau siuvo anksčiau, siūlome tiesiog praleisti pagrindinius žingsnius. Bet pažadame, kad ir jūs rasite įdomių ir naudingų dalykėlių šioje pamokoje.

Pirmiausiai pasiruoškite iškarpos detales. Jums reikės rinkinyje esančio iškarpos lapo, kartono ar storesnio akvarelinio popieriaus, rašiklio, žirklių. Jeigu turite kalkės, iškarpas persikopijuokite su ja, jeigu neturite - išsikirpkite visas detales iš iškarpų lapo ir apsipieškite ant kartono. Susižymėkite visus ženklus ir skaičiukus - jie padės susigaudyti, kai detales siūsime. Kad taupiai sunaudotumėte kailiuką, pasidarykite tiek detalių, kiek nurodyta ant kiekvienos jų. Taip galėsite jas visas dėlioti, stumdyti, glaudžiai sudėti ant kailiuko ir tik tada apsipiešti.  Ant kojos, vidinės rankos ir kūno detalių pradurkite skylutes, kur pažymėtas taškas. 
  • Rodyklė rodo kailiuko plauko kryptį. Detalę ant kailio dėkite taip, kad plauko  kryptis eitų rodyklės kryptimi. Šis kiškutės kailiukas toks garbanotas, eina tai į vieną, tai į kitą pusę, bet vistiek žiūrėkite, kad plaukučiai nebūtų aukštyn kojom. 
  • Taškai ant kūno, kojos ir vidinės rankos rodo vietas, kur bus jungiamos dalys. Taškus pažymėkite ir ant kailio. 
  • Vingiuota juostelė rodo vietą, kurios nereikia užsiūti. 
  • Skaičius rodo, kiek detalių reikės. Pavyzdžiui, ant kūno parašyta 1+1V reiškia, kad iš viso reikės 2 kūno detalių , kurių viena bus veidrodinė. 

Rinkinyje radote mažą lapelį su prašymu neskubėti ir palaukti pirmosios pamokos. Pirmiausiai raginau neskubėti skalbti kailiuko. Tomio kailiukas buvo tiesaus plauko, todėl skalbimas visiškai jo nepakeitė. Tačiau skalbimas gali šiek tiek koreguoti garbanotus kailiukus - po skalbimo neretai plaukeliai tampa tiesesni arba visai tiesūs. Idealiausia visada atsikirpti mažą gabaliuką ir pabandyti. Bet kartais gaila ir to gabaliuko, nes paskui gali neužtekti. Ar garbanojimas dingsta ir ar visai jis išnyksta, priklauso nuo konkretaus kailiuko. Nesvarbu, ar jis moherio, ar medvilnė, ar viskozė. Kaip apsispręsti, skalbti ar ne? Pirmiausiai priklauso, kokia kailiuko būklė. Iš pardavėjų dažniausiai kailiukas atkeliauja švarus, tačiau, pavyzdžiui, mano kailių skrynioje kailis liečiasi su kailiu, apsivelia vienas kito plaukeliais, todėl aš visada skalbiu. Kitas dalykas - kvapas. Paprastai jie neturi kažkokio nemalonaus kvapo, bet teko mugėse matyti, kaip šalia kailių yra valgoma, geriama kava, o lauke prekiaujant - dar ir rūkoma. Štai tada kailiukai ir gali turėti nemalonių kvapų. Tai jūsų pasirinkimas - skalbti ar neskalbti. Jeigu kailiukas nešvarus ar turi nemalonų kvapą, patariu išskalbti, nes pasiūtas žvėrelis tada bus daug mielesnis.

Kailiukas bus ypač švelnus, jeigu naudosite plaukų šampūną vietoj skalbimo miltelių. Kailiuką dar galite praskalauti plaukų balzamu. Skalbkite tik drungname vandenyje, kad audinys nesusitrauktų ir neišslinktų plaukeliai.

Skalbto garbanoto kailiuku patariu nešukuoti, o tik pirštais pašiaušti - taip bus daugiau šansų, kad plaukelis neišsitiesins. Padžiaukite kailiuką džiūti. Geriausiai tegul jis išdžiūsta natūraliai, nedžiaukite ant labai karštų radiatorių, nekabinkite lauke, kad plaukeliuose neapsigyventų koks vabaliukas.


Antrasis dalykas, dėl kurio prašiau neskubėti daryti iškarpos, tai yra audinio padukams, delnams, ausų vidinėms pusėms paruošimas. Šįkart parodysiu, kaip galima ne tik naudoti medvilnės audinius, bet ir kaip pakeisti jų spalvą arba tiesiog patamsinti. Ir visa tai darysime namų sąlygomis, labai moteriškai - su kava ir cinamonu :-) Iš tikrųjų tokio dažymo "receptų" yra daugybė, kiekviena meistrė patobulina jį pagal save - kai ko prideda, kai ko atima ir pan. Taigi šis receptas yra toks, kokį aš pati visada ruošiu, jis man patinka - ir nudažo audinį, ir skaniai kvepia. Tokiu būdu galite dažyti ir medvilnę, ir kailiukus. Tik kailiukas turėtų būti labai trumpo plauko, nes šie "dažai" sulipdo plaukelius. 

Į dubenėlį suberkite cinamoną, vanilę, kavą, juodą arbatą geriau supilkite į specialius arbatos indelius. Kartais receptą "paskaninu" gvazdikėliais, kartais nenaudoju vanilės ir pan. Nebijokite pasibandyti. Visą mišinį užpilkite verdančiu vandeniu. Aš pilu maždaug du puodelius vandens. Gerai išmaišykite ir palikite šiek tiek pravėsti.


Išimkite arbatos indelius (kol kas arbatžolių neišmeskite). Jeigu naudojote ne tirpią kavą, perkoškite tirpalą, kad jis būtų švarus, be drumzlių. Į karštą, bet jau ne verdantį skystį įmerkite medvilnės audinį. Nuo ypač karšto vandens, medvilnė gali susitraukti. Aš merkiu tada, kai jau galiu įkišti pirštą į skystį :-) Palaikykite apie 10 min. audinį "dažuose". 


Įkaitinkite orkaitę maždaug iki 120 laipsnių temperatūros. Kepimo skardoje patieskite kepimo popierių. Ant jo ištieskite medvilnės audinį. Aš dar vietomis išdėlioju tos pačios juodosios arbatos žoleles - po jomis audinys lieka šviesesnis, gaunasi toks gražus atspalvių perėjimas. Audinį vietomis apšlakstau tuo pačiu kavos tirpalu. Kai orkaitė įkaito, dėkite skardą kepti. Kepti reikės vos kelias minutes, todėl geriausiai nesitraukite nuo orkaitės, stebėkite procesą. Aš audinį ištraukiu iš orkaitės, kai jo krašteliai užsiriečia ir šiek tiek apskrusta (paruduoja). Nekepkite ilgai, nes audinys sudegs.


Nupurtę arbatžoles turėtumėte gauti panašų audinį. Jį išlyginkite. Tik lyginkite per audinį, nes paruduos lygintuvas. Jeigu audinys šiek tiek drėgnas, lyginkite, kol taps visai sausas.


Pats medvilnės audinys yra per plonas padams, delnams, todėl reikia jį būtinai pastandinti. Tam puikiausiai tinka flizelinas, kurio būna įvairių storių ir kelių atspalvių. Ant medvilnės blogosios pusės dėkite flizelino gabaliuką taip, kad klijai būtų ant medvilnės audinio. JOKIU BŪDU NE ANT LYGINTUVO. Ir prilyginkite. Nuo karščio klijai "atsileis" ir prilips prie medvilnės.


Tada ant flizelino persipieškite šias detales: vieną uodegos, dvi ausų, dvi padų, dvi delnų detales. Pirmiausiai apsipieškite detalę ir tada aplink ją dar nupieškite kelių milimetrų (maždaug 4-6 mm) pločio rėmelį - tai bus užlaidos siūlėms.


Štai taip atrodo detalės iš gerosios pusės.

Kai kailiukas jau bus išdžiūvęs, persipieškite likusias detales ant kailiuko. Būtinai atkreipkite dėmesį, į kurią pusę eina plauko kryptis. Pagal tai ir dėkite detales ant kailiuko. Rodyklė ant detalės rodo plauko kryptį. Pirmiausiai apsipieškite detalę ir tada aplink ją dar nupieškite kelių milimetrų (maždaug 4-6 mm) pločio rėmelį - tai bus užlaidos siūlėms. Būtinai susižymėkite taškus, kur bus sujungimo vietos, ir ribas, kur nereikės užsiūti. 
Ant galvos įduro pastebėjote, kad nurodyta dvi galimos kailiuko kryptys. Galvos įduras eis nuo nosies iki pat kaklo per galvos viršų. Jeigu rinksitės, kad rodyklė eina žemyn link to suplonėjimo, bus kaip Betutės - plaukeliai "žiūrės" į nosytę. Jeigu rodyklė eis į viršų, bus panašus rezultatas, kaip, tarkime, mano Minto - plaukeliai eis nuo nosytės.  

Aštriomis žirklutėmis išsikirpkite visas detales. Žirklių ašmenis pakiškite po kailiuku ir kirpkite tik audinio pagrindą - taip plaukeliai atsiskirs patys ir detalė bus daili, o ne apkramtyta. Kirpkite ties ta tolimesniąja linija, kurią apsipiešėte siūlėms.

Po to visas detales iš kailiuko pasiruoškite siuvimui. Iš gerosios pusės aplink visą detalę apkirpkite kailiuko plaukelius. Apkirpkite tų kelių milimetrų, kuriuos apibrėžėte siūlėms, plotį, ne daugiau. Iš medvilnės ruoštų detalių apkirpti nereikia.


Jeigu norite, kad snukutis būtų ne toks plaukuotas, galite jau šiame etape apsikirpti kailiuką ant galvos įduro. Apkirpkite tik tą patį trikampėlį.


Kad kiškutės kūnas būtų pasipūtęs, ant kūno detalių yra įsiuvai. Tai trikampėliai iškarpos apačioje ir viršuje. Čia taip pat pravartu nukirpti plaukeliais. Blogoje pusėje pagal liniją įsmeikite dvi adatėles, gerojoje pusėje, matydami trikampėlio ribas, nukirpkite plaukelius. Taip siuvimui paruoškite visus keturis trikampėlius - po du ant kiekvienos kūno detalės.


Kai visos detalės apkarpytos, kitos spalvos siūlu susižymėkite detalių sujungimo vietas. Šiose vietose rankos ir kojos bus jungiamos prie kūno. Užriškite siūlo mazgą, ir adatą perverkite per patį taškelio vidurį. Gerojoje pusėje matysis mazgelis, o blogojoje palikite kelių centimetrų ilgio siūlo galą. Tokių mazgelių turi būti aštuoni: du kojų, du vidinių rankų ir po du ant kiekvienos kūno detalės.


Ir liko paskutinis žingsnis prieš pradedant siūti. Kad būtų lengviau dirbti ir kad audinys neirtų, toje vietoje, kurios nereikia užsiūti, kraštelį plonai patepkite skystais klijais. Jeigu turite, naudokite specialias audinio irimą stabdančias priemones. Klijai tinka kuo įvairiausi - specialūs dekupažo, audinio, įvairūs rankdarbių klijai ar tiesiog PVA, tik įsitikinkite, kad klijai negelsta - kad nesugadintų kailiuko, jeigu jis būtų šviesus. Jeigu šiuo metu klijų neturite, kraštelius galėsite patepti ir vėliau, susiuvę detales, tačiau šiame etape tai padaryti paprasčiausia.

Na štai, pirmoji pamoka baigta. Darbo turite į valias. Pasiruoškite visas detales siuvimui, o penktadienį jau pradėsime siūti. Visus klausimus, neaiškumus apie šią pamoką rašykite komentaruose apačioje - būtinai į juos atsakysime.

2 komentarai:

  1. Anonimiškas10/22/2012

    Sveiki,
    Turiu tokį klausimėlį: jei aš nesendinčiau kiškutės ausyčių su cinamonu ir t.t, o siūčiau tiesiog iš tokios medžiagėlės, kuri duota. Ar tada galėčiau dalyvauti konkurse ?
    Ačiū už atsakymą !

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labas,

      audinio sendinimas - viena iš konkurso užduočių. Jeigu ji bus neįvykdytą, komisija tikrai minusuos balsus už neatliktas užduotis :( Taigi spręsti lieka Tau pačiai :)

      Panaikinti

Dėkojame Jums už komentarus, pastabas